Kada matysime visą kredito istoriją?
Ar žinote, koks Jūsų, jūsų partnerių kredito reitingas? Ar kada susimąstėte, kad jis neatspindi visos situacijos? Ir tai galioja ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams, įmonėms, kurių reitingu remiamės ne tik gaunant finansines paslaugas, tokias kaip paskolas etc., bet ir kitų paslaugų suteikimo ar prekių pardavimo – pirkimo metu, komentuoja eskolos projektų vadovas Vytautas Januška.
Didelė visuomenės dalis mano, kad kreditingumo įrankius plačiai naudoja tik finansines paslaugas teikiančios įmonės. Finansines paslaugas teikiančios įmonės vadovaudamos atsakingo skolinimo principu yra įpareigotos teikti bendram registrui informaciją apie kliento (tiek fizinio, tiek juridinio asmens) turimus aktyvius, pasibaigusius ar pradelstus įsipareigojimus, apie klientų mokėjimų istoriją, kiek įsipareigojimo padengta, kiek dar liko nesumokėto, kada ir kokio dydžio buvo atliktas paskutinis mokėjimas. Iš šios informacijos finansines paslaugas teikiančios įmonės susidaro bendrą vaizdą apie klientą ar naują partnerį, mato jo kreditavimosi dažnumą, kaip jam sekasi laikytis įsipareigojimų, vykdyti prievoles laiku, kiek dar nepadengtų įsipareigojimų liko, koks pradelstų įsipareigojimų dydis. Ir iš viso to sprendžia ar teikti ir kokiomis sąlygomis savo paslaugas, prekes, ar tapti ilgalaikiu partneriu.
Telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, transporto, skolų išieškojimo ir kitos bendrovės savo veikloje taip pat naudoja kredito istoriją daugiausiai užkirsti kelią vėluojančių sąskaitų susidarymui, tačiau daugelis nesusimąstome, kiek smulkių verslo santykių ir asmeninių, susiklosčiusių tarp kelių fizinių asmenų santykių (tokių, kaip paskolos artimiesiems ar draugams) nepatenka į kredito istoriją. Kodėl susidaro tokia situacija? Pasak V. Januškos, ne visi paslaugų teikėjai, o tuo labiau smulkusis verslas, asmenys dirbantys pagal individualiąją veiklą, ar privatūs asmenys teikia ir/ar gali teikti informaciją bendram registrui apie kliento, kitų asmenų pradelstas, nevykdomas prievoles, trumpai tariant apie savo turimus skolininkus.
Dažnu atveju gaunamos kredito atskaitos gali neparodyti tikrojo kliento kreditingumo, arba kitaip sakant, kiek jis iš tikrųjų turi skolų, neapmokėtų sąskaitų. Jei skolininkas turės pradelstus įsipareigojimus iš to sektoriaus, kuris neperduoda informacijos apie skolininko kreditingumą ir toks klientas (paslaugą suteikęs asmuo) nevykdys priverstinai skolos išieškojimo per antstolių kontorą, tai apie tikrąjį skolų mąstą dažniausiai žinos tik pats skolininkas. Antstoliai apie priverstinį skolos išieškojimą pateikia duomenis savojoje piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS), todėl vykdant priverstinį skolų išieškojimą duomenų perdavimas nebūtinas.
Pasak V. Januškos, toks skolininkas, kuris neturi pradelstų prievolių paslaugų teikėjams, kurie teikia duomenis apie skolas, gali laisvai naudotis kitomis paslaugomis, nors po teisybei, jei visi duomenys apie turimas skolas būtų žinomi, tai paslaugomis negalėtų naudotis. Juk niekas nenori tapti dar vienu "paskolos" teikėju skolininkui neribotą laiką ir dar be palūkanų.
Ši problema, kad ne visos skolininkų skolos atsispindi kredito istorijoje ypač matoma santykiuose tarp privačių asmenų, paprasti skolos rašteliai, vekseliai yra neregistruojami, apie jų pradelsimą nėra žinoma ir jei kreditorius nepradės priverstinio skolos išieškojimo, tai informacijos apie skolas neturėsime, o kur dar įvairiausios smulkios prekių-paslaugų sutartys, kur klientai neatsiskaito už gautas prekes-paslaugas. Tokių įvairių išimčių yra begalė, kai kreditingumo atskaitos gali rodyti, jog skolininkas yra patikimas ir mokus, tačiau realybėje jis neatsiskaito su daugeliu savo partnerių, pažįstamų, draugų ir kitų asmenų.
Neperduotomis skolomis dažnu atveju lieka visos paskolos, kurios yra gautos ne iš finansinių įstaigų (privačios asmenų paskolos, verslo paskolos tarp dviejų verslų ir kita), taip pat nemažą dalį pradelstų ir nežinomų prievolių sudaro prekių ir paslaugų santykiai, tai visi kiti prekybiniai/paslaugų santykiai, kurie neįeina į aukščiau išvardintus pagrindinius sektorius teikiančius duomenis registrams.
Visa laimė, kad ir tokios skolos gali būti perduodamos kredito registrams. Kuo toliau, tuo dažniau klientai susidūrę su skolininkais perduoda skolas išieškoti skolų išieškojimo įmonėms, kurios duomenis perduoda atitinkamiems registrams ir skolininko reitingas dramatiškai gali kristi jam pačiam to dar nežinant. Įsivaizduokite situaciją. Įmonė jau kuris laikas nesilaiko įsipareigojimų ir nematydama aktyvių veiksmų nesiruošia apmokėti sąskaitų. Kol vieną dieną partneriai, su kuriais puoselėjo dideles viltis, sužinoję apie tokio kliento skolas atsisako su jais dirbti. Žinia skelia kaip iš giedro dangaus ir gali tokiam klientui apkartinti gyvenimą, tad tikimybė, kad jis dengsis skolas ir taisys savo reputaciją padidėja.
Taigi, norint išvengti šių spragų reikėtų, kad visuomenėje sumažėtų tolerancija prievolių nevykdymui, teigia eskolos projekto vadovas
Šiai dienai palankiausias būdas ištraukti skolininkų skolas iš nežinomybės, tai neskolinti be pasirašytų dokumentų, nelaikyti skolų giliai stalčiuje. Jei jau taip atsitiko, kad turite vėluojantį apmokėjimą, patys nesiimate aktyvių veiksmų, tai alternatyva yra perduoti turimas skolas administruoti skolų išieškojimo įmonėms. Taip ne tik apsisaugosime nuo slegiančių rūpesčių, bet ir apsaugotume kitus, bei užkirsime kelią skolininkams ir toliau piktnaudžiauti kitais.
Jei turite pradelstų mokėjimų ar reikalinga teisininko konsultacija, kreipkitės į www.eskolos.lt skolų išieškojimo įmonę, kuri atgaus tai, kas Jums priklauso!
